AAI Labs vadovas: "DI revoliucijos raktas - tempas ir apimtis"

Aistis Raudys neseniai davė interviu pirmaujančiam Lietuvos verslo ir politikos žurnalui "IQ", kuris yra oficialus "The Economist" partneris, ir aptarė dirbtinio intelekto revoliucijos pažangą, AAI Labs kompetenciją ir teisinius iššūkius.

Žurnalistas: Kaip jūsų įmonė prisideda prie bendros mokslo ir technologijų pažangos dirbtinio intelekto ir ML srityje?

AAI Labs yra taikomojo dirbtinio intelekto ir ML įmonė - kuriame dirbtiniu intelektu pagrįstus sprendimus privačiojo ir viešojo sektoriaus klientams, kurie ieško būdų, kaip optimizuoti savo verslo procesus. Daugeliu atvejų nėra gatavų sprendimų, o AI modelius reikia apmokyti pagal konkrečius duomenis, pritaikytus individualiems poreikiams.

Pavyzdžiui, neseniai baigėme išmaniųjų miškų modelių projektą, kurio metu sukūrėme sistemą, pagal nuotraukas apskaičiuojančią medienos ruošinius. Taip pat naudojome palydovines nuotraukas, kad numatytume miško dangos tipą, medžių skaičių ir pan. Dar vienas dirbtinio intelekto taikymo pavyzdys - mūsų vykdomas bendradarbiavimas su Vilniaus viešojo transporto operatoriumi JUDU, kur ieškome būdų, kaip numatyti keleivių srautus prieš kelias valandas ir pagal šiuos duomenis atitinkamai parinkti transporto priemonių tipą ir dydį.

Žurnalistas: Kaip praėjus daugiau nei pusei metų nuo "ChatGPT" pradžios galime įvertinti jos poveikį darbo rinkai?

Manau, kad ChatGPT darbo rinkoje galima suskirstyti į kelis etapus. Pirmiausia įmonės buvo nustebusios ir šiek tiek skeptiškai vertino pačios technologijos vystymąsi. Pamačius eksponentinį naudotojų augimą, pokalbiai apie GPT tapo visagaliai. Vis dėlto tik po kelių mėnesių vadovai suprato, koks didelis šios technologijos pritaikymo potencialas yra realybėje. Ir nors šiandien visi žino ir kalba apie GPT, tik nedaugelis turi aiškią viziją, kur ši technologija gali būti konkrečiai pritaikyta.

Savo klientams siūlome daugybę galimybių - nuo nacionalinės teisinės sistemos analizės ir dokumentų atnaujinimo pasikeitus įstatymams iki darbuotojų pažangos vertinimo, teisinių ginčų sprendimo ir kt. Nors daugelis jau rengia dokumentus naudodamiesi ChatGPT, tai tik nedidelė dalis galimybių, kurias galima atskleisti pritaikant kalbos modelį konkretiems naudotojo poreikiams.

Taigi, manyčiau, kad ChatGPT poveikis darbo rinkai yra šiek tiek ribotas - kol kas nedaug įmonių sugebėjo pasinaudoti kalbos modelio galimybėmis, išskyrus pokalbius "OpenAI" sukurtoje interneto svetainėje, nors integravimo galimybės iš tiesų yra neribotos.

Žurnalistas: Kurios profesijos ateityje bus paklausiausios, o kurios mažės arba išnyks?

Šis klausimas turi dvi puses. Akivaizdu, kad žemesnės kvalifikacijos darbuotojų nebereikės. Pavyzdžiui, mašinų mokymosi srityje LLM jau dabar gali atlikti kai kurias jaunesniųjų darbuotojų užduotis - paprastas ir nuobodžias užduotis, kurias anksčiau atlikdavo mūsų darbuotojai, dabar galima atlikti daug greičiau ir paprastai net geriau. Kita vertus, darbo rinkoje paklausiausi bus tie, kurie gali efektyviausiai naudotis pačiu GPT ar kitais pagrindiniais kalbos modeliais. Darbuotojus, gebančius tinkamai atlikti užklausų inžineriją, netrukus sugundys įmonės, kurios prabunda suvokdamos dirbtinio intelekto naudą.

Žurnalistas: Vienas mano apklaustas ekspertas teigė, kad dirbtinis intelektas gali būti laikomas pažangiu tik tada, kai jis yra visuotinai prieinamas, t. y. kalba visiems suprantama kalba. Jūsų nuomone, kada sulauksime laisvai lietuviškai kalbančio dirbtinio intelekto?

Bet AI jau kalba lietuviškai, ir laisvai! Kalbos sintezė yra viena iš pagrindinių AAI Labs veiklos sričių. Esame sukūrę apie 10 skirtingų dirbtinio intelekto balsų (moterų, vyrų, vaikų), kurie laisvai kalba lietuviškai ir turi taisyklingus kontekstinius akcentus. Šiais balsais įrašytos garsajuostės niekuo nesiskiria nuo įrašytų profesionalių aktorių.

Šiuo metu sintetiname garsines knygas įvairioms šalies leidykloms, bendradarbiaujame su Lietuvos audiotekomis ir vykdome projektus, kurie leis dirbtiniam intelektui laisvai kalbėti kitomis mažai paplitusiomis kalbomis, pavyzdžiui, kroatų, čekų, lenkų ir kt.

Taip pat naudojame lietuvių kalbą su LLM, kurie ją supranta taip pat gerai kaip anglų kalbą ir gali atlikti tas pačias užduotis. Iš esmės dėl dirbtinio intelekto revoliucijos mums nebereikia, kad kas nors verstų, kaip buvo iki šiol. Laukiame filmų, knygų, lipdukų ant importuojamų prekių vertimo - natūralu įsivaizduoti, kad dirbtinio intelekto sprendimams taip pat reikės vertimo. Tačiau tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių AI revoliucijos greitį ir paplitimą - šie sprendimai vienu metu kalba keliomis kalbomis, o AI komandos tada tik užtikrina, kad išvesta informacija, tiek žodinė, tiek rašytinė, nesiskirtų nuo to, kaip kalbame ir elgiamės mes, žmonės.

Žurnalistas: Kaip dirbtinis intelektas gali padėti efektyviau atlikti duomenų analizę versle? Kokiu mastu rodiklius galima numatyti ir prognozuoti naudojant dirbtinį intelektą ir ML?

Dirbtinis intelektas neabejotinai gali padėti iš verslo išspausti kelis papildomus efektyvumo procentus. Didelėms įmonėms tai reiškia didelius pinigus. Įžvalgumo lygis priklauso nuo nagrinėjamos problemos srities. Jei tai yra sritis, linkusi į atsitiktinumą (pvz., finansų rinkos), prognozuoti sunku. Tačiau jei tai sritis, kurią valdo aiškiai apibrėžti procesai, prognozavimas gali būti gana tikslus. Dirbtinis intelektas taip pat gali puikiai atlikti pirmosios eilės pagrindinę analizę ir apžvelgti naujausias tendencijas: kas pirmauja, kas atsilieka, o kas atrodo kaip anomalija, ir visa tai pateikti aiškioje santraukoje, siūlant veiksmų planą arba išvadų rinkinį.

Žurnalistas: dirbtinio intelekto produktai yra aktyviai kuriami, todėl dar negalime numatyti jų galutinės naudos ir rizikos. Sakoma, kad dėl šio neapibrėžtumo labai sunku reguliuoti naujas technologijas tradiciniais įstatymais ir reglamentais. Ar, jūsų nuomone, dirbtinis intelektas turėtų būti reguliuojamas, o jei taip, kaip jis turėtų atrodyti?

Geriausias laikas reguliuoti dirbtinį intelektą bus tada, kai turėsime konkrečių ir pasikartojančių problemų. Jei bandysime numatyti problemas ir iš anksto viską uždrausti, tai trukdys pažangai.

Didžiausios inovacijos atsirado tada, kai žmonės galėjo laisvai imti ir daryti, ką nori. Mūsų srityje vienas geresnių pavyzdžių yra stabilūs difuzijos modeliai, kuriais generuojami vaizdai - kai jie buvo paskelbti viešai ir tapo atviro kodo visiems programuotojams, jie ėmė sparčiai tobulėti. Senesnis pavyzdys yra pats internetas - kelios organizacijos susitarė dėl bendrų protokolų ir nuo tada viskas pradėjo labai greitai vystytis, kiekvienas prisidėjo pagal savo galimybes ir žingsnis po žingsnio plėtė interneto tinklą. Jei būtų reikėję iš karto gauti vyriausybių leidimus, niekas nieko nebūtų daręs.

Iš esmės reglamentas naudingas tik didelėms bendrovėms (pvz., "Google", "Meta"), kurios turi išteklių ir galimybių nukrypti. Tačiau tai mažina konkurenciją - mažos įmonės negali sau leisti rizikuoti, pažeidinėti įstatymus ir vėliau mokėti baudas. Į šią asimetriją labai svarbu atsižvelgti diskutuojant dėl dirbtinio intelekto technologijų priežiūros ir reguliavimo Europoje.

Žurnalistas: Ar yra tikimybė, kad ES reguliavimas stabdys Europos dirbtinio intelekto kūrėjus ir sumažins jų konkurencingumą už ES ribų?

Tai priklauso nuo mūsų prioritetų. Ar norime, kad dirbtinis intelektas tiesiog augtų, ar norime, kad dirbtinis intelektas augtų atsakingai ir nekeltų pavojaus mūsų visuomenei? ES reguliavimas pats savaime nėra blogis, nes jis sukuria vienodas sąlygas visiems kūrėjams ir naudotojams, kurios yra sąžiningos, demokratiškos ir saugios.

Tačiau bene didžiausią nerimą keltų pernelyg dideli apribojimai rinkti ir tvarkyti pačius duomenis, kurie yra dirbtiniu intelektu pagrįstų sprendimų kūrimo pagrindas. ES nori pirmoji aiškiai apibrėžti tokių sprendimų kūrimo ir naudojimo gaires. Tačiau jei dėl šio užmojo teks steigti atskiras darbuotojų pareigybes, kurios užtikrintų, kad įvedami duomenys atitiktų šimtus teisės aktuose nurodytų punktų, tai labai sulėtins ir apsunkins modelių kūrimo ir mokymo procesus.

Bet kuris strateginis konkurentas dirbtinio intelekto srityje, nesvarbu, ar tai būtų Kinija, ar JAV, neabejotinai tuo pasinaudos ir sukurs savo dirbtinio intelekto žaidimo taisykles. AI revoliucijoje svarbiausia yra greitis ir kiekis. Rudenį ES institucijose vyksiančiose diskusijose dėl AI pamatysime, kiek šie du prioritetai bus apsaugoti nuo pernelyg didelio reguliavimo Europoje.

Visas 2023 m. rugpjūčio 16 d. interviu buvo paskelbtas žurnale "IQ" ir jį galima rasti čia: https://iq.lt/verslas/a-raudys-di-revoliucijoje-svarbiausia-greitis-ir-kiekis/299156 (lietuvių kalba).

Previous
Previous

Inovacijų konsultacijos: ar jos reikalingos jūsų įmonei?

Next
Next

AAI Labs sukūrė išmaniųjų miškų modelį